potolis

1 pótolis sm. (1) 1. didelis plotas: Ažpyliau pótolius avižom Ktk. 2. išmindyta, išvoliota vieta: Jų arkliai priėdę sugulė rugiuos ir padarė didelį pótolį Trgn. 3. Tr vaiduoklis, šmėkla. ║ prk. Ut menkas pavidalas, šešėlis (apie silpną, sunykusį, vos gyvą žmogų; apie kokį sutrūnijusį daiktą): Visiškai išdžiūvęs senelis, tik potolis žmogystos An. Ė jau tu lyšniau viso svieto: naktį pabuvai be miego – ir pótolis Sdk.